Gera knyga, įsimintinas filmas, išsiskiriantis meno kūrinys, geras internetinės svetainės dizainas, puiki fotografija… Būdami informacinė visuomenė, nors ne, aš pervadinčiau, – esame ekranų karta. Ar žinote, kad statistinis dvidešimt pirmo amžiaus vakarietis per savo gyvenimą vidutiniškai 35 metus pražiūri į kokį nors (televizorių, išmanųjį telefoną, planšetę, kompiuterio ar kino teatro) ekraną. Informacijos gausa ir jos kiekis kuris mus atakuoja kiekvieną dieną tūkstančius kartu atrodo gali ne juokais išvaryti iš proto. Mokslininkai atlikę tyrimus paskelbė, kad Instagram yra labiausiai į nerimą ir depresiją stumiantis socialinis tinklas. Galintis sukelti nervinį šoką, nepakeliamą stresą. Galimi požymiai – nekontroliuojamos emocijos, kaltės jausmas, per daug/mažai miego, per didelis/mažas apetitas, fizinis skausmas įskaitant galvos ir skrandžio skausmus. Nepaisant visų baisių dalykų kuriuos išvardinau mes vis vien sugebame pasirinkti kas mums patinka, o kas ne.

Žmonija per visą savo gyvenimo istoriją šioje planetoje dar niekad kaip dabar nesijaudino dėl beišsikraunančių baterijų.

Mūsų tolerancijos laikas sumažėjo iki kelių sekundžių.

Ar žinote, kad – ilgiausia minutė gyvenime trunka tol, kol maistas sušyla mikrobangų krosnelėje, o trumpiausia – naršant internete. Vaizdą atpažįstame (suvokiame ką matome) iki 3 sekundžių, Youtube nusprendžiame ar žiūrėsime video per pirmąsias 12 sek., jei paskaita nėra įtraukianti ir įdomi dėmesį koncentruojame 7 min. per valandą, Z kartą (naujieji pirkėjai) apie kuriuos taip daug rašoma mokslinių ir nemokslinių straipsnių – pardavimas įvyksta (arba neįvyksta) per pirmąsias 10 sek., personalo atrankos specialistai vienam CV peržvelgti skiria 6 sek., o žiūrėdami televizorių mes per pirmas penkias minutes nusprendžiame ar toliau žiūrėsime šį filmą ar perjungsime kanalą. Pamiršau paminėti ir Facebook socialinį tinklą, kurio timeline pamatę video ilgesnį nei 1:27 min. mes jo net nepaleidžiame. Dar nenusibodo skaityti? Taigi ir vis tiek atsirenkame, pasirenkame ir išsirenkame. Kaip visa tai įvyksta? Ar pagalvojote kaip turėdami tokius didelius informacijos srautus mes vis dar sugebame tai padaryti?

Mane domina ne vien tai. Domina kas būtent man patinka bendrąja prasme, konkrečiame kontekste. Pamėginsiu papasakoti kaip savo ar kitų skonį pradėjau nustatinėti ir taikyti savo darbe ir praktikoje. Kūrybinės reklamos agentūros kažkada išgyveno periodą, kuomet praktiškai visuose idėjų book’uose, pasiūlymuose klientams buvo įdedama filmo Sin City screenshot’ai. Tai tęsėsi ne vienerius metus.

Šis filmas reprezentavo Art directing’ą kurio krypties buvo rekomenduojama laikytis ne vienoje reklamoje ar reklaminėje kampanijoje.

Čia panašiai kaip per kokį verslo pitch’ingą pristatinėjamas startup’as ir bandoma pasakyti, kad o bet tačiau bus labai, labai gerai. Bet tam pasakyti pakanka ištarti frazę: – Mūsų idėja revoliucinė, kaip UBER! To pakanka, kad galvose sukibirkščiuotų elektra ir galima tęsti toliau.

Praėjus Sin City bangai atėjo nauja Coldplay – Up&Up Art directing’o banga. Istorija kartojasi.

Išbandžiau įvairius būdus kaip nusakyti kas man patinka tam tikroje medijoje ar kūrinyje. Išbandžiau įvairius metodus, bet labiausiai pasitvirtino techniką, kurią pavadinau – Atbulinio Žingsniavimo Būdas. Pamėginkite išsirinkti pvz. muzikinį vaizdo klipą ir susirašykite absoliučiai viską ką klipe matote. Na sakykime:

  • Vokalistas;
  • Vyras;
  • Groja Gitara;
  • Žiūri tiesiai į mane;
  • Vaizdas – spalvotas;
  • Juodai balti video intarpai;
  • Sulėtintas vaizdas ir t.t.

Visą tai surašę, o sąrašas gali būti labai ilgas tarp visų išvardintų dalykų rasime tą DNR, tą mažą dalelę, kuri viską keičia, kuri daro visą kūrinį gerą, ypatingą ir patinkanti individualiai mums. Suprantama patinkančių dalykų gali būti ne vienas. Galite atlikti bandymą irtą patį vaizdo klipą paanalizuoti kartu su draugais, kolegomis ir jų paprašyti atlikti – Atbulinio žingsniavimo techniką. Palyginkite rezultatus.

Dar šiek tiek apie savo skonį. Tapyba, neabejotinai viena seniausių vaizduojamosios dailės šakų. Daugiau nei šeši tūkstančiai metų tapyba transformuojasi. Pastebiu, kad ne visa tapyba man patinka, tačiau vieną dieną pro akis nepraslydo kinų menininko Yue Minjun darbai. Šį tapytoją galiu įvardinti kaip vieną mano/savo? Mėgstamiausių. Pažiūrėkite jo darbų ir pasakykite ar yra kas jo tapybą daro ypatingą, išskirtine, gal ir Jums ji patinka?

O dėl vaizdo klipų, pamenu pokalbį su vienu jaunu Lietuvos režisieriumi apie tai, kas lemia, kad vaizdo klipas būtų įvardinamas kaip geras ir gražus žiūrėti. Jis pasakė, kad vienas neabejotinai svarbiausių elementų yra slow motion arba rapid efektas. Pajuokaudamas pasakė:

– net ir šikantis katinas slow motion’e atrodo gražiai.

Pagalvokite kaip atrodytų JAV hip-hopo vaizdo klipai natūraliu greičiu, o ne slow motion’e.